Vaikiški kremai nuo saulės – ieškau geriausio (1 dalis)

Artėja vasara, prasidės galvos skausmas – kaip apsaugoti savo mažylės odelę nuo saulės. Juk lauke būti norisi visą dieną... Manęs dažnai klausia, kodėl aš negaminu apsauginių kremų nuo saulės. Na, praėjusiais metais aš dar nebuvau tam „pribrendusi“, o šiemet dar tik ieškau ingredientų ir kuriu teorinius receptus. O kol kas žvalgausi parduotuvėse – priemonės, kuri saugotų vaiko odelę nuo saulės, tačiau vaiko nereikėtų saugoti nuo pačios priemonės...

Visų pirma užėjau į vaistinę. Man pasiūlė Eucerin purškiamąjį losjoną vaikams nuo saulės, SPF 50+.
Vaistai.lt rašo, kad 200 ml buteliukas vaistinėse ne akcijų metu kainuoja apie 68 Lt. Grįžusi namo atidžiai išstudijavau sudėtį ir nusprendžiau, kad jo nepirksiu. Jei atvirai, apie Eucerin anksčiau turėjau geresnę nuomonę. Kreme radau tik vieną tikrai augalinės kilmės ingredientą, ir tas pats – alkoholio denatūratas. Visa likusi kremo sudėtis yra arba sintetinė arba gali būti tiek augalinės, tiek cheminės kilmės. Radau ir kelis neblogus dalykėlius, tokius kaip titano dioksidą (saugus mineralinis UV spindulių filtras), pantenolį. Tačiau abejotinų ingredientų buvo gerokai daugiau:
Octocrylene – sintetinis UV spindulių filtras. Įvairūs šaltiniai rašo, kad jis yra potencialus alergenas, galintis sukelti kontaktinį dermatitą. Taip pat rašoma, kad veikiamas saulės spindulių šis ingredientas gali skatinti laisvųjų radikalų atsiradimą, o tai reiškia galimą odos vėžį. Bet, kadangi jo poveikis dar nėra galutinai ištirtas, tam tikromis dozėmis yra leidžiamas naudoti kosmetikoje. Kas nori pabūti eksperimentiniais triušiais?

Butyl Methoxydibenzoylmethane – kelia vėžio, alergijų riziką, imunotoksiškas, jo naudojimas ribojamas normomis. Didžiausias jo pavojus tame, kad jis nestabilus - veikiamas saulės, skyla į įvairius cheminius junginius, iš kurių kai kurie (pvz., Octinoxate), pavojingi alergenai ir kancerogenai, o kai kurie kiti apskritai neištirti.


Ceteareth-20 – dažnai minimas kaip odą ir akis dirginantis ingredientas. Leistinas naudoti nedidelėmis dozėmis, nesaugus vartoti ant sudirgusios, jautrios odos, gali turėti toksiškų priemaišų (pvz., 1,4-dioxane).

Diethylhexyl Butamido Triazone – sintetinis UV filtras. Radau informacijos, kad pasižymi “mažos rizikos kancerogeniniu poveikiu”. Interpretuok, kaip nori…

Ethylhexyl Methoxycinnamate – sintetinis UV filtras. Dauguma šaltinių rašo, kad apie kenksmingą poveikį “nėra informacijos”, “žema toksiškumo ir alergijų rizika”. Vis dėlto nenutyli, kad atliekant tyrimus su gyvūnais (kam bandyti kosmetiką su gyvūnais? Kas ten yra tokio, kad baisu iškart užtepti žmogui?), pastebėtas į hormonų estrogenų panašus poveikis. Bet kadangi daugiau tyrimų nėra atlikta, niekas nedraudžia naudoti žmogui… Todėl jau ne vienas mokslininkas rekomenduoja nenaudoti gaminių su šiuo ingredientu vaikams ir nėščioms moterims. Vieno tyrimo metu, tiriant motinų pieno mėginius, aptiktas 65% mėginių. Daugiau galima paskaityti čia: http://www.smartskincare.com/skinprotection/sunblocks/sunblock_octinoxate.html

Phenoxyethanol – konservantas. Saugesnis, nei parabenai, tačiau nėra toks jau nekaltas. Radau daug įvairių mokslinių tyrimų, daugumoje iš jų rašo apie dirginantį, alergizuojantį šio ingrediento poveikį, ypač odai, akims. Toksiškas, mutagenas. Tiesą sakant, skaitant jo saugumo informaciją keliose duomenų bazėse, man pakako ir vieno sakinio: “Classified as toxic or harmful”.

Methylparaben, Ethylparaben – ech, jau šimtą kartų kartota, girdėta, matyta… Mano pozicija šitoje vietoje kritiška – bent jau parabenų vaikams skirtoje kosmetikoje neturi būti.

BHT – sintetinis antioksidantas, dažnai sukeliantis alergines reakcijas, toksiškas imuninei sistemai. Radau dar labai daug mokslinių užuominų su žodžiais “mutagenas”, “kancerogenas”, ir kitomis baisybėmis, bet visko dar neperskaičiau, labai jau daug, galite pasižvalgyti: http://www.ewg.org/skindeep/ingredient.php?ingred06=700741

Išvada: šito kremo savo mažylei nepirksiu. Visgi, naudos iš jo turėjau. Nagrinėdama ingredientus, perskaičiau begalę informacijos apie apsauginius saulės kremus ir saulės filtrus. Trumpai ir aiškiai galiu jums papasakoti štai ką.
Saulė, kad ir kaip malonu būtų jos atokaitoje vartytis, visgi yra pavojinga. Egzistuoja trijų rūšių ultravioletiniai spinduliai: UVA, UVB ir UVC. Pavojingiausi yra UVC spinduliai, laimei, jie mūsų nepasiekia, juos sulaiko ozono sluoksnis. UVB spinduliai gali nudeginti odą, skatina vėžinių ląstelių atsiradimą. UVA spinduliai taip pat skatina vėžinių ląstelių atsiradimą, be to, kaip reikiant prisideda prie odos senėjimo.

Taigi žmonija jau seniai suka galvas, kaip apsisaugoti nuo UVA ir UVB spindulių. Apsauginiai saulės filtrai kosmetikos priemonėse gali būti natūralūs, fiziniai arba cheminiai.

Natūralūs saulės filtrai – puiku, deja, jų poveikis per silpnas. Kai kurie augalai ir jų aliejai gali suteikti natūralią apsaugą nuo UV spindulių, tokį poveikį jie turi dėl antioksidacinių savybių (tamanų, ryžių sėlenų, jojobos ir kiti aliejai, taukmedžių sviestas ir kt.), natūraliai nuo saulės saugo ir aliejai, turintys daug karotinoidų (šaltalankių aliejus, morkų ištrauka). Kaip natūralus saulės filtras taip pat gali veikti kai kurių rūšių jūros dumbliai (raudonieji, rudieji, „coralina“ dumbliai). Visgi veikia jie silpnai, jų apsaugą galima prilyginti SPF 2-4. Taigi tokios apsaugos galbūt ir pakanka veido kreme, kurį naudojame kovo mėnesį, tačiau vidurvasarį pliaže tokia apsauga tampa kaip ir nieko verta.

Fiziniai saulės filtrai yra natūralūs mineralai, susmulkinti į miltelius. Nuo UVA spindulių saugo cinko oksidas, o nuo UVB spindulių – titano dioksidas. Būtent šios medžiagos dažniausiai naudojamos natūraliuose, ekologiškuose apsauginiuose kremuose. Kadangi jų milteliai nėra tokie smulkūs, kad galėtų įsigerti į odą, šie mineralai veikia veidrodiniu principu – lieka ant odos ir paprasčiausiai atspindi UV spindulius. Tai tuo pačiu yra ir šioks toks estetinis minusas – dažnai šiuos ant odos likusius ir „besidarbuojančius“ mineralus galime matyti ar jausti. Tai mes vadiname „prastais kremais“ - kurie gerai nesusigeria, lieka ant odos, limpa smėlis, matosi baltos žymės... Jei jau taip, lieka trečias pasirinkimas.

Cheminiai saulės filtrai – tai sintetinės medžiagos, kurios nuo UV spindulių saugo visai kitu principu. Jos įsigeria į odą, sugeria gaunamus UV spindulius, o susidariusią energiją išspinduliuoja kaip šilumą arba panaudoja cheminėse reakcijose. Tai ir yra pats cheminių saulės filtrų baisumas – jie nestabilūs, veikiami UV spindulių skyla į kitus cheminius junginius. Todėl dažnai cheminiai saulės filtrai gali sukelti alergines reakcijas, tapti kancerogenais ar net turėti hormonus imituojantį poveikį (!). Gan šiurpios, bet įdomios informacijos apie cheminių saulės filtrų baisybes galite paskaityti čia: http://www.baroca.lt/?page_id=77. Tad pabandykime pasirinkti iš naujo: estetiškai susigeriantis į odą kremas ar sveikata?

Jums šiam kartui – tiek. O aš dirbu toliau... Ieškau įsigyti reikiamų ingredientų – gal visgi šiemet dar sukursiu natūralų apsauginį kremą? Skaitau apie šaltalankių aliejų – ir jums kada papasakosiu, labai įdomu. Ir toliau ieškau vaikiško kremo nuo saulės... Jei turite įsigiję kokį neblogą ir nepatingėtume brūkštelti man jo sudėtį – su malonumu pasikapstysiu :) Saugios jums saulutės!

(Skaityti antrą dalį)