pirmadienis, spalio 1

Saldus ir šokoladinis - kakavos sviestas

Kakavmedžio vaisiai
Kakavmedžio (Theobroma cacao) gimtinė yra centrinės ir pietų Amerikos atogrąžų miškai. Šiuo metu laukinių kakavmedžių randama tropinėse Andų pašlaitėse, auginama jų daugiausia Vakarų Afrikoje, pietryčių Azijoje, Okeanijoje, Karibuose, kur šie medžiai puikiai prisitaikė prie klimato. Kakavmedžiai mėgsta gausią drėgmę, gerą dirvą, paunksmę. Manoma, kad pavadinimas „kakava“ kilo iš Mezoamerikos indėnų kalbų – majų kakaw ar nahuatlių cacahuatl.

Tikrojo kakavmedžio sėklos yra pagrindinis kakavos, iš kurios gaminamas šokoladas bei kakavos gėrimas, ingredientas. Sėklose gausu augalinių riebalų - kakavos sviesto. Kakavmedis Pietų Amerikoje jau senovės majų laikais buvo nacionalinis medis. Iš kakavmedžio vaisių actekai gamino „kartųjį vandenį“, kurį gėrė be cukraus ir vadino „čokolatl“. Šį nuostabaus skonio gėrimą senovės gyventojai vadino Dievų maistu, jis buvo apdainuojamas liaudies dainose. Actekai ir majai turėjo paskyrę kakavos dievybes, kurioms aukojo šunis ir kitus gyvūnus. Senovės indėnai kakavmedžio sėklas naudojo ne tik maistui, bet ir kaip smulkius pinigus. Teigiama, kad garsusis actekų imperatorius Montesuma turėjo net 40 tūkstančių kakavos maišų!

Šviežias perskeltas kakavos vaisius
Atvežus kakavos pupeles į Europą, šis pavadinimas net buvo išverstas į graikų kalbą ir pavadintas „teobromu“ (graikiškai teos – „dievas“, broma – „maistas“). Ištisus amžius žmonės iš kartos į kartą perdavinėjo receptą, iš maltų pupelių virdavo Dievų maistą, kad galėtų išgydyti daugybę ligų. Senoviniuose šaltiniuose teigiama, kad šis gėrimas buvo gaminamas toks stiprus, jog išgėrus puodelį, prarasta sveikata sugrįždavo akimirksniu. Žmonės tikėjo, kad toks gėrimas gali nuraminti nervus, padėti sergant hemorojumi, palengvinti pagirias ir net numesti svorio.

Ir iš tiesų, kakavos pupelės yra be galo vertingas produktas. Jose gausu antioksidantų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, rauginių medžiagų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, taip pat teobromino ir kofeino. Be abejo, galutinis produktas – kakavos milteliai – jau yra kitokios sudėties, juose nebėra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, tačiau kakavos milteliai turtingi teobrominu, kofeinu, serotoninu – vadinamu „laimės hormonu“, juose gausu angliavandenių, baltymų, mikroelementų bei flavonoidų. Teigiama, kad kakavos milteliai padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, turi tonizuojantų poveikį nervų sistemai.

Fermetuotos ir išdžiovintos kakavos pupelės
Šviežios kakavos pupelės toli gražu neturi svaiginančio kakavos kvapo ir yra labai kartaus, sutraukiančio skonio. Savo tikrąjį skonį, spalvą ir aromatą jos įgauna tik po fermentacijos ir džiovinimo. Išimtos iš nuskinto, sunokusio kakavos vaisiaus sėklos fermentuojamos kartu su ant jų esančiu minkštimu. Rūgimo metu pupelių viduje pakilusi temperatūra nutraukia gyvybinius procesus, o susidarę organiniai junginiai suteikia pupelėms skonį. Fermentuotos pupelės džiovinamos – kad jose liktų kuo mažiau drėgmės ir jos negestų. Be to, išdžiovintos kakavmedžio sėklos perrenkamos. Šokoladui ir kakavos milteliams gaminti kakavos pupelės skrudinamos, lukštenamos, vėliau pupelės sumalamos - gauta masė vadinama šokolado likvoru (lot. liquor - "skystis"), kakavos mase arba kakavos pasta. Iš jos spaudžiamas kakavos sviestas, kuris spaudimo metu būna skystas, vėliau sukietėja. Sumalus po spaudimo likusią masę, gaunami kakavos milteliai.
Kakavos sviestas
Kambario temperatūroje kakavos sviestas yra kietas, lengvai lūžtantis, jo spalva gali varijuoti nuo švelniai gelsvos iki tamsiai rudos, tai priklauso nuo pupelių rūšies ir nuo to, ar sviestas buvo filtruotas. Kvapas – be abejo, grynos kakavos, stiprus. Šis sviestas linkęs išsisluoksniuoti, t.y., jam kietėjant, tamsios dalelės dažnai nusėda į dugną, tačiau tai yra visiškai normali kakavos sviesto savybė ir tikrai nekeičia jo vertės. Maždaug prie 34-38 laipsnių temperatūros kakavos sviestas tirpsta, taigi jį galima šiek tiek pašildžius rankose tiesiog tepti ant odos. Kakavos sviestas labai stabilus ir turi ilgą galiojimo laiką, net 2-5 metus.

Kakavos sviesto sudėtis turtinga ir įdomi. Daugiausia jame yra mononesočiosios oleino rūgšties ir sočiosios stearino rūgšties (maždaug po 33-35%), taip pat nemažai sočiosios palmitino rūgšties ir šiek tiek omega 6. Vertingos ir kitos kakavos svieste randamos medžiagos: polifenoliai – galingi antioksidantai, apsaugantys odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir skatinantys odoje kolageno sintezę; vitaminas E; fitosteroliai – veikiantys priešuždegimiškai; skvalenas – regeneruojantis viršutinį odos sluoksnį. Taip pat kakavos svieste yra teobromino ir kofeino, kurie padeda odai suskaidyti ir pašalinti nereikalingas riebalų ląsteles.

Kosmetikoje kakavos sviestas mėgstamas įvairiuose kūno kremuose, lūpų balzamuose, nes yra ypač vertinamas dėl odą minkštinančių, maitinančių ir antioksidacinių savybių, ir, be abejo – fantastiško šokolado kvapo. Dėl sudėtyje esančių teobromino ir kofeino, kurie skatina riebalų šalinimą, kakavos sviesto dažnai galima rasti kremuose, skirtuose lieknėjimui ar celiulitui gydyti. Taip pat vertinamas sausai ar brandžiai odai skirtuose gaminiuose dėl odos elastingumą didinančių, maitinančių, raminančių, drėkinančių, antioksidacinių savybių. Labai gerai kakavos sviestą naudoti sausai, atšerpetojusiai, elastingumą ir gyvybingumą praradusiai odai.

Natūralios kosmetikos gaminių su kakavos sviestu galima rasti ir mano parduotuvėje: kakavinis kūno sviestas "Alatėja", anticeliulitinis kremas "Talija".

Žemiau yra keli vaizdo įrašai, kaip ruošiamos kakavos pupelės ir spaudžiamas kakavos sviestas. Smagaus žiūrėjimo! O ypač - jei esate patogiai įsitaisę su kakavos puodeliu ar šokolado plytele :)

Ruošiamos kakavos pupelės (anglų k.):
 

Iš kakavos masės spaudžiamas kakavos sviestas:


Kaip gaminamas šokoladas (anglų k.):

Informacijos ir iliustracijų šaltiniai:

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą