Ar sausa iš tiesų yra sausa? (mano pamąstymai apie odos tipus)

Visos girdėjome, kad kosmetiką reikia rinktis pagal odos tipą. Skaitėme daug gana panašių aprašymų, kaip jį nustatyti. Dažniausiai žinome ar bent spėjame, kokia mūsų oda yra. O kuomet norime išsirinkti kremą, užrašai ant pakuočių pradeda sukti mums galvas. Sausa, riebi, mišri, normali, jautri, brandi, o dar šalia drėkinamasis, maitinamasis, raminamasis ar stangrinamasis... Taip ir pagalvoji, kurgi tas „mano kremas“? – idealus, sprendžiantis visas būtent mano problemas ir nesukuriantis naujų... :) Iš tiesų tas odos tipas yra painesnis reikalas, nei manome. Ir tuo pačiu velniškai logiškai paprastas. Mano galva, tikslinga išskirti tik tris odos tipus: normalią, sausą ir riebią odą.

„Normali oda“ – visų mūsų svajonė. Taip ir įsivaizduojame tobulai lygią, skaisčią, be menkiausios dėmelės, spuogelio ar raukšlelės veido odą. Tada dažna iš mūsų pažiūrime į veidrodį – „neee, mano tikrai ne tokia...“. Ramiau! Nereikia sąvokos „normali oda“ tapatinti su „tobula oda“. Aš normalia veido oda vadinu normalaus riebumo odą. T.y., tokią, kurioje yra normalus kiekis normalaus dydžio riebalinių liaukų (jų visgi juk turi būti, beje, tinkamai atliekančių savo funkcijas :)), nematyti ryškių išsiplėtusių porų, veidas nėra linkęs nei stipriai pleiskanoti, nei blizgėti. Nereikia spręsti tokių problemų, kaip varginantys spuogai, nuolatinis ir skausmingas veido tempimo pojūtis nusiprausus, gausūs inkštirai (gausūs! O ne keli...) ar labai blizgantis veidas, taigi tokiai odai tinkamiausias vidutinio riebumo veido kremas. Idealu, jei dieną galima rinktis lengvesnį, drėkinantį, vakare galima ir kiek „sočiau pamaitinti“ – tik nepersistengti, kad neužsikištų poros.

Sausa oda įprastai yra plona, joje yra nedaug riebalinių liaukų, jos mažos, išskiria pernelyg mažai sebumo (odos riebalų). Todėl odą nusiprausus ją traukia, dažnai net skausmingai, ji linkusi pleiskanoti, odos porų visiškai nesimato, ji niekada neblizga. Patepus ją riebiu kremu, ji neužsikiša, odoje nebūna nei daug inkštirų, nei riebių spuogelių. Tokiai odai neabejotinai reikia riebesnio veido kremo. Tik nedarykite dažnos klaidos – nusprendusios, kad odai reikia kuo riebesnės priemonės, moterys ima veidą tepti vien tik aliejais. Tačiau odai būtinas ir drėkinimas, todėl verčiau rinkitės kremą, jame bus ir vandens. O jei jau nusprendėte naudoti tik aliejų, jį tepkite būtinai (!) ant drėgnos odos.

Pagaliau – riebi oda. Tai reiškia, kad odoje yra daugiau ir didesnių, nei įprasta, riebalinių liaukų, jos gamina daug riebalų, todėl oda yra riebi, blizga, kemšasi, todėl atsiranda spuogų ir inkštirų. Beje, vien tik spuogai ir inkštirai dar nereiškia, kad oda yra riebi. Jei spuogai nėra riebūs ir pūlingi, tai gali būti tiesiog alerginis išbėrimas. O keli inkštirai gali varginti ir mažiau riebią, normalią ar – kartais - net sausą odą, jei ji nėra tinkamai valoma ir jos poros užsikiša. Riebią odą labiausiai išduoda jos blizgesys ir aiškiai matomos, didelės odos poros. Tokiai odai vertėtų rinktis kuo mažiau riebų kremą, neužkemšantį odos porų, reguliuojantį riebalų išskyrimą. Taip pat vertingos dezinfekuojantį, antibakterinį, sutraukiantį poveikį turinčios priemonės. Ypač atsargiai reikėtų rinktis šveitiklius – šiurkštūs šveitikliai su šveičiamosiomis dalelėmis gali pažeisti spuogelius ir išnešioti iš jų infekciją po visą veidą.

Tai kurgi mišrios odos tipas? Aš manau, kad tokio nėra. Iš esmės visų mūsų oda yra daugiau ar mažiau mišri. Taip jau gamta sukūrė, kad skirtingose veido odos vietose yra skirtingas riebalinių liaukų kiekis. Ir, kaip žinome, daugiau jų yra vadinamojoje T zonoje – kakta, nosis ir smakras. Taigi šiose vietose oda visada bus šiek tiek riebesnė, nei kitur, nepriklausomai nuo odos riebumo tipo. Ir tik tuomet, kai odos sebumo balansas sutrinka ir šis riebumo skirtumas tampa per didelis, mes tai pradedame aiškiai pastebėti. Ką daryti? Siūlyčiau įsižiūrėti į riebiausias odos vietas ir įsivaizduoti, kad jūsų oda būtent tokia ir yra – riebesnė. Naudoti lengvas, riebumą reguliuojančias, jei reikia - dezinfekuojančias priemones, o pernelyg išsausėjusius ir pleiskanojančius skruostus kartas nuo karto palepinti riebesniu kremu.

Dar vienas įdomus dalykas yra jautri oda. Aš ir vėl manau, kad tokio odos tipo nėra. Aš tai vadinu odos charakteriu :). Jautri gali būti bet kokio riebumo oda. Tai reiškia, kad ji jautriau nei įprasta reaguoja į įvairius, tiek vidinius, tiek išorinius dirgiklius. Jai gali nepatikti jūsų suvalgytas maistas ar užteptos kosmetinės priemonės, šaltis ar karštis, saulė ar vėjas, ore esančios dulkės, trynimas, vanduo... Vietoje žodžio „jautri“ įsivaizduokite žodį „nervinga“ – užpykusi oda gali parausti, perštėti, pleiskanoti ar skaudėti, o galbūt net atkeršyti jums trimis baisiais spuogais ant nosies būtent svarbaus susitikimo rytą. Siūlau kosmetiką naudoti įprastą, tinkančią jums pagal riebumo tipą, ir tuo pačiu pabandyti odą nuraminti ir „papirkti“ – vyrai pasakytų, elgtis kaip su moterimi :) Ramunėlės, medetkos, lakišiaus žolė, šaltalankių ar agurklių aliejai, alavijas – šios ir daugiau įvairių gamtos gėrybių gali nuraminti įširdusią odą, užgydyti po jos pykčio priepuolių likusias žaizdeles, spuogelius ar pleiskanojimus. Ir jokiu būdu daugiau jos nebenervinkite :).

O šią pastraipą skirsiu moterims, turinčioms „sausą odą, bet nė vienas kremas man netinka, nes kyla spuogai“. „Sausa“ ir „išsausėjusi“ oda yra du skirtingi dalykai. Sausai odai trūksta riebumo, o išsausėjusiai odai trūksta drėgmės. Kuomet moterys pajunta, jog odą nuprausus ją tempia, ji šiurkšti, tuoj pat padaro išvadą, jog oda yra sausa ir tepa kuo riebesniu kremu. Jei oda iš tiesų nėra tokia jau sausa, sunkus kremas užkemša odos poras ir turime rezultatą – keletą baisių, riebių spuogų. Nusprendžiame, kad kremas netiko ir leidžiamės į tolesnius ieškojimus... Kad mažiau painiotumėmės, išsausėjusią odą pavadinkime dehidratuota. Tai tokia oda, kuriai dėl kažkokių sutrikimų ar išorės poveikio trūksta drėgmės, kuri nebesugeba pakankamai jos pritraukti iš išorės, nebesugeba jos užrakinti viduje ir racionaliai tą drėgmę savo poreikiams naudoti. O tokia – dehidratuota – gali būti bet kokio riebumo oda. Pasirūpinkite drėgme – tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Gerkite pakankamai vandens, pasirūpinkite kosmetine priemone, ne tik suteikiančia drėgmę (daug vandens turintis kremas), bet ir atstatančia odos sugebėjimus pačiai drėgmę pritraukti ir išlaikyti, atkuriančia odos paviršiaus lipidų balansą. Tam puikiai tinka priemonės su hialurono rūgštimi, glicerinu, šlapalu, įvairiais proteinais (šilko, ryžių ar pan.) – jos atkuria odos savybes pritraukti drėgmę, taip pat vertingos omega-3 ir omega-6 riebalinės rūgštys (linų sėmenų, agurklių, graikinių riešutų aliejai), skvalenas (kviečių gemalų aliejus), vitaminas B5 (pantenolis) – šios medžiagos atstato stiprų ir sveiką odos paviršių, sulaikantį drėgmę odoje. Ach, ir dar – pasikartosiu, nes tai labai svarbu – gerkite pakankamai vandens! Nedžiovinkite odos iš vidaus...

Be abejo, yra ir įvairių kitokių odos problemų. Paaugles dažnai kankina spuogai, ir joms telieka tik kantriai su jais kovoti, kol baigsis brendimo periodas ir organizme nebesiautės hormonai. Vyresnė oda linkusi sausėti, prarasti drėgmę, elastingumą, dėl ko atsiranda raukšlelės – ir niekur nuo to nepabėgsi. Įvairios organizmo ligos visų pirma atsispindi odoje. Nėštumo laikotarpiu oda apskritai linkusi krėsti šunybes, matyt, ir jos nuotaika kinta sulig vėjo kryptimi, kaip ir pačios nėščiosios :). Bet tai nėra odos tipas, tai tik tam tikri specifiniai sutrikimai arba natūralūs procesai, kurie prasideda ir baigiasi. Apskritai, odos tipas keičiasi – priklausomai nuo amžiaus, aplinkos įtakos, bendros organizmo sveikatos būklės. Todėl nereikia įsikibti vienąkart nusistatyto odos tipo ir visą gyvenimą tikėti tuo lyg aksioma.

Nereikia aklai tikėti ir manimi. Aš ne mokslininkė, aš praktikė. Nenaudokite šios raštliavos moksliniuose darbuose :) Tai, ką išdėsčiau, yra mano pastebėjimai iš praktikos, mano nuomonė, su kuria jūs galite arba sutikti, arba ne. Visoms jums linkiu sveikos ir natūraliai gražios odos – nesvarbu, kokio odos tipo! :)